Lietuvos mokesčių vadovas 2026 m.: ką turi žinoti kiekvienas investuotojas

Atnaujinta: 2026 m. rugsėjo 6 d.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje iš esmės pasikeitė gyventojų pajamų apmokestinimas. Darbo užmokestis ir platesnė kitų metinių pajamų grupė dabar sumuojami taikant progresinius 20 %, 25 % ir 32 % tarifus. Dividendai ir toliau atskirai apmokestinami 15 % tarifu, o pajamų iš vertybinių popierių pardavimo apmokestinimas priklauso nuo jų dydžio, laikymo trukmės ir nuo to, ar investuotojas naudojasi Lietuvos investicinės sąskaitos režimu.

2025 m. įvesta investicinė sąskaita yra svarbiausia mokestinio planavimo priemonė paprastiems investuotojams. Reikalavimus atitinkantis pelnas paprastai gali būti reinvestuojamas iš karto nemokant mokesčio, o mokestis atsiranda tada, kai išimamos lėšos viršija apskaitytus įnašus. Nuo 2026 m. apmokestinamosioms pajamoms iš investicinės sąskaitos, neatsižvelgiant į jų dydį, taikomas vienodas 15 % tarifas.

Lietuvos mokesčių rezidentai paprastai deklaruoja visame pasaulyje gautas pajamas. Naudojimasis užsienio brokerių paslaugomis neatleidžia nuo deklaravimo Lietuvoje, o norint taikyti investicinės sąskaitos režimą, sąskaita turi būti tinkamai deklaruota.

Mokesčių apžvalga: svarbiausi skaičiai

Mokestis arba rodiklis	2026 m. tarifas arba riba	Pastabos
Pagrindiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai	20 % / 25 % / 32 %	Nuo 2026 m. sumuojama platesnė metinių pajamų grupė
Pagrindinės pajamų ribos	83 237,40 € / 138 729 €	36 ir 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU)
Dividendai	15 %	Neįtraukiami į pajamų sumą, kuriai taikomi 20–32 % tarifai
Pajamos iš investicinės sąskaitos	15 %	Nuo 2026 m. nepriklausomai nuo sumos; mokestis paprastai atsiranda išėmus įnašus viršijančias lėšas
Pelnas iš vertybinių popierių ne investicinėje sąskaitoje	15–32 %	Apmokestinimas priklauso nuo laikymo trukmės ir metinių pajamų
Pagrindinė pajamų iš vertybinių popierių perleidimo neapmokestinamoji suma	500 €	Taikomos sąlygos ir išimtys; netaikoma išmokoms iš investicinės sąskaitos
Palūkanos	15–32 %	Reikalavimus atitinkančioms palūkanoms taikoma 500 € neapmokestinamoji suma; didesnėms pajamoms gali būti taikomos kitos taisyklės
Darbuotojo socialinio ir sveikatos draudimo įmokos	19,5 %	Papildomai gali būti mokama 3 % įmoka į antros pakopos pensijų fondą
Darbdavio įmokos	Paprastai bent 1,77 %	Tarifas gali didėti dėl nelaimingų atsitikimų kategorijos ir įmokų į fondus
Socialinio draudimo įmokų lubos	138 729 €	60 VDU; sveikatos draudimo įmokoms taikoma kitokia tvarka
Didžiausias mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis	747 €	Didėjant pajamoms mažėja
Standartinis PVM	21 %	Nuo 2026 m. lengvatiniai tarifai yra 12 % ir 5 %
Pelno mokestis	17 %	Standartinis tarifas nuo 2026 m.
Smulkiųjų įmonių pelno mokestis	0 % / 7 %	Taikomos tinkamumo sąlygos; 0 % tarifas gali būti taikomas pirmuosius du mokestinius laikotarpius
Gyvenamojo nekilnojamojo turto mokestis	0–1 %	Nauja 2026 m. tvarka; svarbūs turto naudojimas ir vertė
Paveldimo turto mokestis	5 % / 10 %	Taikomas artimųjų atleidimas nuo mokesčio ir apmokestinamosios vertės sumažinimas
Grynojo turto mokestis	Nėra	Nekilnojamojo turto mokestis taikomas atskirai
Mokestiniai metai	Kalendoriniai metai	Fiziniams asmenims
2025 m. metinė deklaracija	2026 m. gegužės 4 d.	Investicinę sąskaitą deklaruojantiems gyventojams – birželio 1 d.
Mokesčių administratorius	Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)	Elektroninio deklaravimo sistema (EDS)

Mokestinė rezidencija Lietuvoje

Mokestinė rezidencija Lietuvoje nustatoma ne vien pagal pilietybę ar vieną buvimo dienų kriterijų. Taisyklės nustatytos oficialiame 2026 m. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Asmuo gali būti laikomas rezidentu, jeigu:

• jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje;
• jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų centras daugiausia yra Lietuvoje;
• per mokestinius metus jis Lietuvoje praleidžia bent 183 dienas; arba
• per dvejus vienus po kitų einančius mokestinius metus Lietuvoje praleidžia bent 280 dienų, iš jų bent 90 dienų vienais iš tų metų.

Lietuvos piliečiams, užsienyje dirbantiems valstybės tarnyboje, ir galutinai išvykstantiems asmenims taikomos specialios taisyklės. Kai dvi valstybės laiko asmenį savo rezidentu, atitinkamoje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje paprastai taikomi nuolatinio būsto, gyvybinių interesų centro, įprastinės gyvenamosios vietos ir pilietybės kriterijai.

Rezidentai paprastai deklaruoja visame pasaulyje gautas pajamas, įskaitant darbo pajamas užsienyje, dividendus, palūkanas, nuomos pajamas ir apmokestinamąjį pelną. Nerezidentai paprastai apmokestinami tik nuo įstatyme nurodytų Lietuvos šaltinio pajamų.

Gyventojų pajamų mokestis

Nuo 2026 m. nustatant progresinį tarifą sumuojama daugiau pajamų rūšių, kaip parodyta oficialiuose VMI 2026 m. paaiškinimuose. Pagrindinės ribos grindžiamos šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kuris 2026 m. mokesčių skaičiavimams nustatytas 2 312,15 € per mėnesį.

Bendra metinių apmokestinamųjų pajamų suma	2026 m. ribinis mokesčio tarifas
Iki 36 VDU – 83 237,40 €	20 %
Nuo 36 iki 60 VDU – nuo 83 237,40 € iki 138 729 €	25 %
Virš 60 VDU – 138 729 €	32 %

Šie intervalai yra progresiniai. Vis dėlto skirtingų pajamų rūšių priskyrimo intervalams taisyklės reiškia, kad vienos pajamų kategorijos mokesčio ne visada galima teisingai apskaičiuoti atskirai.

Į bendrą sumą paprastai įtraukiamas darbo užmokestis, daugelio individualios veiklos rūšių pelnas, nuomos pajamos ir apmokestinamosios pajamos iš turto pardavimo. Tarp svarbių atskirai apmokestinamų pajamų yra dividendai, reikalavimus atitinkančių ilgai laikytų akcijų pardavimo pelnas ir pajamos iš investicinės sąskaitos.

VMI pateikti oficialūs 2026 m. tarifų taikymo pavyzdžiai paaiškina darbo ir kitų pajamų sąveiką.

Neapmokestinamasis pajamų dydis ir darbo užmokesčio įmokos

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Skaičiuojant aktualius darbo užmokesčio mokesčius reikėtų vadovautis VMI paaiškinimais dėl darbo užmokesčio apmokestinimo.

2026 m.:

• didžiausias mėnesio NPD yra 747 €, kai mėnesio darbo pajamos neviršija 1 153 € minimaliosios mėnesinės algos;
• kai pajamos viršija 1 153 €, mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę 747 € − 0,49 × (mėnesio darbo pajamos − 1 153 €); ir
• didžiausias metinis NPD yra 8 964 €, kai visos metinės pajamos neviršija 13 836 €; viršijus šią ribą, jis mažinamas pagal atitinkamą metinę formulę.

Kitos per metus gautos pajamos gali sumažinti galutinį metinį NPD ir lemti papildomą mokėtiną mokestį, net jei skaičiuojant atlyginimą mėnesio NPD buvo pritaikytas teisingai. Asmenims, kurių dalyvumo lygis yra sumažėjęs ir kurie atitinka nustatytas sąlygas, taikomi didesni dydžiai.

Socialinis draudimas

Įmoka	Įprastas darbuotojo tarifas	Įprastas darbdavio tarifas
Valstybinis socialinis ir privalomasis sveikatos draudimas	19,5 %	Apie 1,77 % už minimalų standartinį įmokų paketą
Neprivalomas arba dalyvaujantiems taikomas kaupimas antroje pensijų pakopoje	Papildomi 3 %	–

Darbuotojo 19,5 % įmoką paprastai sudaro 12,52 % socialinio draudimo ir 6,98 % privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Darbdavio tarifai priklauso nuo nelaimingų atsitikimų darbe kategorijos, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų.

2026 m. socialinio draudimo įmokų bazei taikomos 60 VDU, arba 138 729 €, lubos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokoms jos netaikomos taip pat, todėl šios ribos nereikėtų laikyti visų darbo užmokesčio įmokų lubomis. „Sodra“ skelbia 2026 m. įmokų dydžius ir sąlygas.

Darbo užmokesčio pavyzdys

Darbuotojas, per metus uždirbantis 60 000 € ir dėl pajamų dydžio nebeturintis teisės į NPD, paprastai sumoka 12 000 € gyventojų pajamų mokesčio ir 11 700 € darbuotojo socialinio bei sveikatos draudimo įmokų. Taigi apytikris atlyginimas į rankas yra apie 36 300 € per metus, arba 3 025 € per mėnesį.

Jeigu asmuo papildomai moka 3 % įmoką į antros pakopos pensijų fondą, per metus jam išmokama maždaug 1 800 € mažiau. Rezultatą gali pakeisti išmokos, su negalia susijęs NPD ir kitos darbo užmokesčio aplinkybės.

Investicijų pelnas ne investicinėje sąskaitoje

Teiginys, kad visas kapitalo prieaugis apmokestinamas tik 15 % arba 20 % tarifu, nuo 2026 m. yra pasenęs. Dabartinė tarifų taikymo tvarka nustatyta oficialiame 2026 m. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir paaiškinta VMI pavyzdžiuose.

Jei akcijos ar kitas reikalavimus atitinkantis su darbo santykiais nesusijęs turtas laikytas trumpiau nei penkerius metus, pirmiesiems 12 VDU atitinkamų bendrų metinių apmokestinamųjų ne darbo pajamų – 2026 m. tai yra 27 745,80 € – paprastai taikomas 15 % tarifas. Šią ribą viršijančios sumos įtraukiamos į platesnį metinių pajamų skaičiavimą ir, peržengus 36 bei 60 VDU ribas, gali būti apmokestinamos 20 %, 25 % arba 32 % tarifu.

Nustatant progresinių tarifų ribas atsižvelgiama į visą atitinkamų pajamų sumą, įskaitant dalį, apmokestinamą 15 % tarifu. Todėl neteisinga pirmiesiems 27 745,80 € taikyti 15 % tarifą, o paskui 20 % tarifui skirtą intervalą skaičiuoti iš naujo nuo nulio.

Penkerių metų akcijų laikymo taisyklė

Nuo 2026 m. pelnui iš akcijų ar dalių, nepertraukiamai laikytų bent penkerius metus, paprastai taikomas atskiras 15 % tarifas ir jis neįtraukiamas į sumą, kuriai taikomi progresiniai tarifai. Taikomos piktnaudžiavimo prevencijos ir susijusių asmenų sandorių išimtys, ypač kai dalys perleidžiamos jas išleidusiam subjektui, vykdomas reorganizavimas arba sudaromi tam tikri glaudžiai susijusių asmenų sandoriai.

500 € neapmokestinamoji suma

Reikalavimus atitinkančioms pajamoms iš finansinių priemonių pardavimo ne investicinėje sąskaitoje gali būti taikoma 500 € metinė neapmokestinamoji suma. Ji taikoma ne kiekvienam sandoriui: pavyzdžiui, ji gali būti netaikoma sandoriams tarp susijusių asmenų ir reikšmingo akcijų paketo turėjimo atvejais. Ši suma neapsaugo nuo mokesčio apmokestinamųjų išmokų iš investicinės sąskaitos.

Leidžiamos įsigijimo ir privalomosios sandorio išlaidos mažina apmokestinamąjį pelną. Saugokite pirkimo sandorių patvirtinimus, duomenis apie komisinius ir reorganizavimo dokumentus.

Lietuvos investicinė sąskaita

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje galioja investicinės sąskaitos režimas. VMI pateikia išsamų oficialų dažniausiai užduodamų klausimų apie investicinę sąskaitą rinkinį. Tai nėra specialus banko produktas: reikalavimus atitinkanti pinigų sąskaita metinėje pajamų deklaracijoje nurodoma kaip investicinė sąskaita ir naudojama tik leidžiamoms investicijoms bei su jomis susijusiems pinigų srautams.

Apmokestinamosios pajamos iš investicinės sąskaitos paprastai atsiranda tada, kai bendra išimtų lėšų suma viršija apskaitytą įnašų likutį. Todėl reikalavimus atitinkančių investicijų pardavimo pajamos ir investicijų grąža gali būti reinvestuojamos nemokant mokesčio už kiekvieną pardavimo sandorį. Nuo 2026 m. sausio 1 d. pagal šį režimą išimtoms apmokestinamosioms pajamoms, neatsižvelgiant į jų dydį, taikomas vienodas 15 % tarifas.

Pavyzdys: investuotojas įneša 30 000 €, o portfeliui išaugus vėliau išima 36 000 €. Darant prielaidą, kad anksčiau lėšų nebuvo išimta ir nebuvo kitų koregavimų, 30 000 € yra apskaitytų įnašų grąžinimas, o 6 000 € – 15 % tarifu apmokestinamos pajamos iš investicinės sąskaitos.

Reikalavimus atitinkantys paslaugų teikėjai ir priemonės

Pinigų sąskaita turi būti atidaryta reikalavimus atitinkančioje finansų įstaigoje Lietuvoje, kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje arba tinkamoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje, su kuria sudaryta mokesčių sutartis. Paprastai leidžiama investuoti į viešai prekiaujamus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, fondų vienetus, su reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis susietas išvestines finansines priemones, sutelktinio finansavimo bei tarpusavio skolinimo priemones per reguliuojamus paslaugų teikėjus ir Vyriausybės taupymo lakštus.

Tiesioginės investicijos į kriptoturtą, nebiržines priemones ir į sąskaitos paslaugų teikėją arba su juo susijusius subjektus gali neatitikti reikalavimų. Pagal šį režimą apskaitomi į nurodytą sąskaitą įeinantys ir iš jos išeinantys pinigų srautai, todėl per ją tvarkomos asmeninės išlaidos ar nesusiję mokėjimai gali sukelti problemų.

Dividendai ir palūkanos netampa neapmokestinami

Nuo dividendų ar apmokestinamųjų palūkanų išskaičiuotas mokestis negrąžinamas vien dėl to, kad išmoka patenka į investicinę sąskaitą. Tokios pajamos paprastai apmokestinamos pagal joms įprastas taisykles gavimo metu, o į sąskaitą įskaityta grynoji suma laikoma papildomu įnašu, kad išimant lėšas nebūtų apmokestinta dar kartą.

Investicinės sąskaitos deklaravimas

Nuo 2025 m. naudojamos sąskaitos pirmą kartą kaip investicinės nurodytos 2026 m. teikiant 2025 m. metinę deklaraciją. Tam tikros iki 2025 m. įsigytos finansinės priemonės galėjo būti įtrauktos į šį režimą jų įsigijimo verte, jei tinkamai deklaruotos. Kiekviena sąskaita priklauso vienam mokesčių mokėtojui, o pervedimai tarp to paties asmens nurodytų investicinių sąskaitų turi būti pagrįsti dokumentais.

VMI investicinės sąskaitos paaiškinimuose aptaria reikalavimus atitinkančias sąskaitas, įnašus ir lėšų išėmimą.

Biržoje prekiaujami fondai ir investiciniai fondai

Ne investicinės sąskaitos režimu pelnui iš biržoje prekiaujamo fondo (ETF) ar kito fondo vienetų paprastai taikomos finansinių priemonių taisyklės: gali būti taikoma 500 € neapmokestinamoji suma, pirmiesiems 12 VDU atitinkamų trumpai laikytų priemonių ne darbo pajamų paprastai taikomas 15 % tarifas, o ribą viršijančioms pajamoms gali būti taikomi progresiniai tarifai.

Kaupiamasis ETF paprastai nesukuria atskiros asmens mokestinės prievolės vien dėl to, kad pajamos reinvestuojamos fondo viduje. Mokestis paprastai atsiranda pardavus arba išpirkus fondo vienetus. Pajamas išmokantis ETF, jas išmokėdamas, gali suteikti pajamų, kurios pagal savo pobūdį yra dividendai arba kitos fondo pajamos.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS, angl. UCITS) statusas savaime nesuteikia atskiros mokestinės lengvatos Lietuvoje. Investicinės sąskaitos režimas gali atidėti reikalavimus atitinkančio pelno iš ETF vienetų pardavimo apmokestinimą, tačiau fondo išmokos išlaiko joms būdingą mokestinį pobūdį.

Dividendai ir palūkanos

Pagal oficialias 2026 m. gyventojų pajamų mokesčio taisykles dividendai, neatsižvelgiant į jų dydį, atskirai apmokestinami 15 % tarifu ir neįtraukiami į metinių pajamų sumą, kuriai taikomi 20–32 % tarifai. Lietuvos bendrovės mokestį paprastai išskaičiuoja. Rezidentai privalo deklaruoti užsienio dividendus ir gali pasinaudoti sutartyje ar nacionalinėje teisėje numatytu reikalavimus atitinkančio užsienyje išskaičiuoto mokesčio įskaitymu, neviršijant Lietuvos mokesčio už tas pačias pajamas.

Daugumai apmokestinamųjų palūkanų taikomos ne darbo pajamų taisyklės. Reikalavimus atitinkančioms palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir indėlius gali būti taikoma 500 € metinė neapmokestinamoji suma, atsižvelgiant į išimtis ir įsigijimo datos taisykles. Viršijus taikomą neapmokestinamąją sumą, iki 12 VDU atitinkamų metinių pajamų paprastai apmokestinama 15 % tarifu, o likusiai daliai pagal naujas sumavimo taisykles gali būti taikomi 20 %, 25 % arba 32 % tarifai.

Užsienyje gautas palūkanas ir dividendus reikia perskaičiuoti į eurus nustatytu valiutos kursu, taip pat turėti mokestį patvirtinančius išskaičiavimo dokumentus.

Kriptoturto apmokestinimas

Kriptoturtui investicinės sąskaitos režimas paprastai netaikomas. Pavienis privataus asmens kriptoturto perleidimas paprastai laikomas pajamomis iš kito turto pardavimo, o nuolatinė savarankiška komercinė veikla gali būti laikoma individualia veikla.

Jeigu pelnas iš kriptoturto nesusijęs su verslo veikla, įvykdžius įstatyme nustatytas sąlygas gali būti taikoma bendra 2 500 € metinė pajamų iš kito turto pardavimo neapmokestinamoji suma. Tada apmokestinamosioms pajamoms taikoma 2026 m. ne darbo pajamų tvarka: pirmiesiems 12 VDU atitinkamų pajamų taikomas 15 % tarifas, o viršijančiai daliai gali būti taikomi 20 %, 25 % arba 32 % tarifai.

Kriptoturto kasimą, pajamų gavimą už laikymą tinkle, sistemingą prekybą ir apmokėjimą kriptoturtu už paslaugas reikia vertinti atskirai. Vieno kriptoturto keitimas į kitą gali būti laikomas perleidimu, nes mainais gaunama kito turto vertė; tai, kad lėšos neišimamos eurais, savaime nereiškia atleidimo nuo mokesčio.

Saugokite prekybos platformų duomenų išrašus, piniginių įrašus, įsigijimo savikainos ir mokesčių duomenis bei vertę eurais kiekvieno apmokestinamojo įvykio metu.

Investicijų užsienyje deklaravimas

Rezidentai paprastai deklaruoja visame pasaulyje gautas investicines pajamas per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą, dažniausiai naudodami metinę pajamų deklaraciją GPM311. Užsienio brokeriai pagal CRS gali perduoti informaciją, tačiau jie neapskaičiuoja Lietuvos mokesčių mokėtojo prievolės.

Investuotojai turėtų saugoti:

• sąskaitų išrašus ir sandorių patvirtinimus;
• įsigijimo datas, reikalingas penkerių metų akcijų laikymo taisyklei taikyti;
• investicinių sąskaitų deklaravimo duomenis ir pinigų srautų apskaitą;
• dividendų ir palūkanų išmokėjimo dokumentus;
• užsienyje išskaičiuotą mokestį patvirtinančius dokumentus;
• perskaičiavimo į eurus skaičiavimus; ir
• leidžiamas išlaidas bei perkeltus nuostolius pagrindžiančius dokumentus.

Įprasti kapitalo nuostoliai paprastai gali būti įskaitomi į su jais suderinamą tos pačios pajamų kategorijos pelną tais pačiais metais. Jie automatiškai nemažina dividendų, darbo užmokesčio ar apmokestinamųjų išmokų iš investicinės sąskaitos. Prieš sumuojant sumas reikia nustatyti taikomą režimą ir pajamų klasifikaciją.

Nuomos pajamos ir nekilnojamojo turto pardavimas

Gyvenamojo būsto nuomos pajamos paprastai gali būti apmokestinamos pagal įprastą metinių pajamų tvarką arba, kai nuoma atitinka reikalavimus, pagal savivaldybės išduodamą verslo liudijimą su nustatytu fiksuotu mokesčiu.

Pagal įprastą tvarką pirmiesiems 12 VDU atitinkamų bendrų ne darbo pajamų paprastai taikomas 15 % tarifas. Viršijančiai daliai taikomi 20 %, 25 % ir 32 % tarifų intervalai. Verslo liudijimo galimybė priklauso nuo veiklos, nuomininko ir 50 000 € metinių pajamų apribojimų; ribą viršijančios pajamos apmokestinamos įprasta tvarka.

Nekilnojamojo turto perleidimas

Nuo 2026 m. pelnas iš nekilnojamojo turto pardavimo paprastai neapmokestinamas, jeigu:

• turtas nuosavybės teise valdytas bent penkerius metus;
• pardavėjas bent dvejus metus iki pardavimo buvo deklaravęs jame gyvenamąją vietą; arba
• pardavėjas jame buvo deklaravęs gyvenamąją vietą trumpiau, tačiau per vienus metus panaudoja pardavimo pajamas kitai deklaruotai gyvenamajai vietai įsigyti.

Kitais atvejais leidžiamos išlaidos mažina pelną, o ne darbo pajamoms gali būti taikomi 15–32 % tarifai.

Nekilnojamojo turto mokestis nuo 2026 m.

Nuo 2026 m. Lietuvoje įvesta nauja fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio tvarka.

Deklaruotai pagrindinei gyvenamajai vietai savivaldybė nustato ne mažesnę kaip 450 000 € neapmokestinamąją ribą ir nuo ją viršijančios apmokestinamosios vertės taiko 0,1–1 % tarifą. Savivaldybė gali nustatyti ir didesnę neapmokestinamąją ribą.

Tam tikro ne pagrindinei gyvenamajai vietai naudojamo gyvenamojo, sodų, garažų ir panašaus turto bendra apmokestinamoji vertė apmokestinama progresiškai:

Vertės intervalas	Tarifas
Iki 50 000 €	0 %
50 000,01–200 000 €	0,2 %
200 000,01–400 000 €	0,4 %
400 000,01–600 000 €	0,6 %
600 000,01 €–1 mln. €	0,8 %
Virš 1 mln. €	1 %

Komerciniam, apleistam ir kitam turtui gali būti taikomi savivaldybės nustatyti tarifai visai turto vertei. VMI pateikia oficialius 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio pavyzdžius.

Paveldėjimas ir dovanos

Paveldimo turto mokestis Lietuvoje paprastai yra 5 %, kai apmokestinamoji paveldėto turto vertė neviršija 150 000 €, ir 10 %, kai ji šią sumą viršija. Apmokestinamoji bazė paprastai sudaro 70 % nustatytos paveldėto turto vertės.

Iš sutuoktinio, vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, globėjų, senelių, vaikaičių ir brolių bei seserų paveldėtas turtas paprastai neapmokestinamas. Nuo mokesčio taip pat atleidžiama, kai apmokestinamoji paveldėto turto vertė neviršija 3 000 €.

Iš sutuoktinio, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių ir brolių bei seserų gautos dovanos paprastai neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Iš kitų fizinių asmenų gautos dovanos neapmokestinamos, jei per metus jų vertė neviršija 2 500 €. Vertės dalis, viršijanti šią sumą, paprastai priskiriama apmokestinamosioms ne darbo pajamoms, kurioms gali turėti įtakos 2026 m. progresinio pajamų sumavimo taisyklės.

Lietuvoje nėra bendro metinio grynojo turto mokesčio, tačiau atskirai taikomas platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis.

Savarankiškai dirbantys asmenys

Individualios veiklos apmokestinamasis pelnas yra pajamos, iš kurių atimamos faktiškai patirtos leidžiamos išlaidos arba, kai leidžiama, taikomas 30 % išlaidų atskaitymas jų neįrodinėjant.

Nuo 2026 m. taikomas mokesčio kreditas, dėl kurio, kai metinis individualios veiklos apmokestinamasis pelnas neviršija 20 000 €, efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 5 %. Vėliau efektyvusis tarifas palaipsniui didėja ir pasiekia 20 %, kai pelnas sudaro 42 500 €. Viršijus 42 500 €, kreditas nebetaikomas, o visas individualios veiklos pelnas kartu su kitomis metinėmis pajamomis apmokestinamas 20 %, 25 % ir 32 % tarifais.

Taip pat mokamos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, paprastai skaičiuojamos nuo 90 % apmokestinamojo pelno, atsižvelgiant į įmokų lubas. Prievolės registruotis PVM mokėtoju ir išrašyti sąskaitas priklauso nuo apyvartos, tarpvalstybinių paslaugų ir veiklos pobūdžio.

Pelno mokestis

Standartinis pelno mokesčio tarifas 2026 m. padidėjo nuo 16 % iki 17 %. Mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 € ir kuriose dirba ne daugiau kaip dešimt darbuotojų, gali būti taikomas lengvatinis 7 % tarifas, jei tenkinamos sąlygos dėl susijusių subjektų ir kiti apribojimai.

Reikalavimus atitinkančioms naujai įsteigtoms mažoms įmonėms nuo 2026 m. pirmąjį ir antrąjį mokestinius laikotarpius gali būti taikomas 0 % tarifas, o vėliau – 7 %, jei įvykdytos visos sąlygos.

Įmonių apmokestinimo rodiklis	Bendras 2026 m. tarifas
Pelno mokestis	17 %
Reikalavimus atitinkanti maža įmonė	7 %
Reikalavimus atitinkanti nauja maža įmonė	0 % pirmuosius du mokestinius laikotarpius
Iš fiziniams asmenims mokamų dividendų išskaičiuojamas mokestis	15 %
Standartinis PVM	21 %

Reikalavimus atitinkantiems bendrovių gaunamiems dividendams ir pelnui iš akcijų pardavimo gali būti taikomas neapmokestinimas. Turi būti įvykdytos piktnaudžiavimo prevencijos, nuosavybės dalies ir laikymo trukmės sąlygos. Finansų ministerija apibendrina 2026 m. pelno mokesčio tarifus.

Pridėtinės vertės mokestis

Standartinis PVM tarifas išlieka 21 %. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ankstesnis lengvatinis 9 % tarifas tam tikroms keleivių vežimo, apgyvendinimo ir kultūros renginių lankymo paslaugoms paprastai pakeistas 12 % tarifu. Reikalavimus atitinkantiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, neįgaliesiems skirtai įrangai ir tam tikriems leidiniams taikomas 5 % tarifas. Nustatytais atvejais taikomas 0 % tarifas ir neapmokestinimas.

Įprasta registravimosi PVM mokėtoju Lietuvoje riba paprastai yra 45 000 €, tačiau įsigijimai iš kitų ES valstybių ir tarpvalstybinės paslaugos gali sukelti prievolių pagal atskiras ribas bei taisykles.

Užsienyje gautos pajamos ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys

Lietuvos rezidentai paprastai deklaruoja užsienyje gautas pajamas, net jei jos lieka užsienyje. Sutartis gali sumažinti pajamų šaltinio valstybėje išskaičiuojamą mokestį arba numatyti mokesčio įskaitymo ar atleidimo nuo jo metodą Lietuvoje. Įskaityti galima tik reikalavimus atitinkantį užsienio mokestį, turint oficialius jį patvirtinančius dokumentus.

Socialinės apsaugos draudimas užsienyje koordinuojamas atskirai nuo pajamų mokesčio. Į Lietuvą laikinai komandiruoti ES ar EEE darbuotojai gali likti apdrausti kitoje sistemoje, jei turi galiojančią A1 pažymą.

Nuotolinis darbas iš Lietuvos užsienio darbdaviui gali kelti klausimų dėl darbo užmokesčio apmokestinimo Lietuvoje ar nuolatinės buveinės atsiradimo.

Deklaravimas ir mokesčių sumokėjimas

Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais. Įprastas įstatyme nustatytas terminas yra pirmoji darbo diena po gegužės 1 d.

2025 m. pajamų deklaravimo ir mokesčio sumokėjimo terminas buvo 2026 m. gegužės 4 d. Investicinę sąskaitą deklaruojantiems gyventojams pirmaisiais metais buvo nustatytas specialus deklaravimo ir sumokėjimo terminas – 2026 m. birželio 1 d. VMI šias datas patvirtina 2026 m. pajamų deklaravimo puslapyje ir specialiame investicinės sąskaitos deklaravimo terminų puslapyje.

Šis termino pratęsimas buvo skirtas tik pirmiesiems investicinės sąskaitos deklaravimo metams, todėl nereikėtų manyti, kad jis galios ir būsimoms deklaracijoms. Iš Lietuvos galutinai išvykstantiems rezidentams prievolė pateikti deklaraciją gali atsirasti anksčiau, dar iki išvykimo.

Mokestiniai privalumai ir trūkumai

Privalumai

• Pelną investicinėje sąskaitoje galima reinvestuoti atidedant mokesčio mokėjimą, o nuo 2026 m. išimtas pelnas apmokestinamas 15 % tarifu.
• Dividendai ir toliau atskirai apmokestinami 15 % tarifu.
• Reikalavimus atitinkančių akcijų, laikytų bent penkerius metus, pardavimo pelnui taikomas atskiras 15 % tarifas.
• Nėra bendro grynojo turto mokesčio.
• Iš artimų šeimos narių paveldėtas turtas ir gautos dovanos daugeliu atvejų neapmokestinami.
• Naujoms mažoms įmonėms gali būti taikomas 0 % pelno mokesčio tarifas du mokestinius laikotarpius.

Trūkumai

• Trumpai laikytų investicijų pelnui, viršijančiam 12 VDU kategorijos ribą, gali būti taikomi 20 %, 25 % arba 32 % tarifai.
• Investicinę sąskaitą reikia tiksliai deklaruoti ir tvarkyti jos pinigų srautų apskaitą.
• Vien pervedus dividendus ar palūkanas į šią sąskaitą jų apmokestinimas automatiškai neatidedamas.
• Darbuotojai, be gyventojų pajamų mokesčio, moka 19,5 % socialinio ir sveikatos draudimo įmokas.
• Naujas nekilnojamojo turto mokestis plačiai taikomas ne pagrindinei gyvenamajai vietai naudojamam gyvenamajam turtui, kurio vertė viršija 50 000 €.
• Užsienio brokerių sandorių ir kriptoturto apskaita tebėra mokesčių mokėtojo atsakomybė.

Kam Lietuva gali būti tinkama?

Lietuva gali būti tinkama ilgalaikiams investuotojams, naudojantiems tinkamai deklaruotą investicinę sąskaitą, dividendų investuotojams, reikalavimus atitinkančių mažų įmonių steigėjams ir investuotojams, galintiems pasinaudoti penkerių metų akcijų laikymo taisykle.

Sudėtingiau gali būti dideles pajamas gaunantiems investuotojams, kurie realizuoja didelį pelną iš trumpai laikytų priemonių ne investicinėje sąskaitoje, arba tiems, kurie asmeninius pinigų srautus maišo su investicinės sąskaitos lėšomis. Faktinis apmokestinimas priklauso nuo pajamų sumavimo, priemonių laikymo trukmės ir investicinės sąskaitos taisyklių laikymosi.

Atsakomybės apribojimas

Šis vadovas skirtas tik bendro pobūdžio informacijai ir švietimui. Tai nėra mokesčių, teisinių, apskaitos ar investavimo patarimų teikimas. Apmokestinimas Lietuvoje priklauso nuo mokestinės rezidencijos, bendrų metinių pajamų, investicijų laikymo trukmės, investicinės sąskaitos deklaravimo, investicinių produktų atitikties reikalavimams ir asmeninių aplinkybių. Taisyklės ir jų administravimo praktika gali keistis. Prieš teikdami deklaraciją ar priimdami investavimo, persikėlimo arba verslo sprendimą, pasitikrinkite tuo metu galiojančią tvarką VMI arba pasitarkite su kvalifikuotu Lietuvos mokesčių konsultantu.

Sources & References

EU regulations & taxation

• Finmin.lrv.lt — 2026 m. pelno mokesčio tarifus

Additional educational resources

• Deklaravimas.vmi.lt — Elektroninio deklaravimo sistemą
• Sodra.lt — 2026 m. įmokų dydžius ir sąlygas
• Vmi.lt — 2026 m. pajamų deklaravimo puslapyje
• Apmokestinamosios pajamos iš investicinės sąskaitos
• Individualios veiklos apmokestinamasis pelnas
• investicinės sąskaitos deklaravimo terminų puslapyje
• investicinės sąskaitos paaiškinimuose
• oficialias 2026 m. gyventojų pajamų mokesčio taisykles
• oficialius 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio pavyzdžius
• oficialūs 2026 m. tarifų taikymo pavyzdžiai
• Paveldimo turto mokestis Lietuvoje
• Standartinis PVM tarifas
• Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)
• VMI paaiškinimais dėl darbo užmokesčio apmokestinimo